Draudimo bendrovės „Gjensidige“ duomenimis, vagys renkasi naujesnių automobilių brangiau kainuojančias detales ir elektroninę įrangą. Taip pat daugėja atvejų, kai ilgapirščiai neapsiriboja keliomis detalėmis, o pasirinktą transporto priemonę apšvarina labiau. Draudikai pastebi, kad šį rudenį ypač išaugo bagažinės užuolaidėlių vagysčių skaičius, rašoma pranešime žiniasklaidai.
„Veidrodėliai, žibintai ir navigacinės sistemos – Lietuvoje dažniausiai vagiamos detalės. Taip pat automobilio priekyje esančios grotelės itin dažnai sulaukia ilgapirščių dėmesio.
Šį rudenį fiksuojame naują tendenciją – išdaužus galinį transporto priemonės stiklą pavagiamos bagažinės užuolaidos.
Tokių detalių poreikis yra, nes vežant didesnius daiktus automobiliais, ypač universaliais modeliais, užuolaidėlės būna pažeidžiamos.
Nauja tokia detalė gali kainuoti ir daugiau kaip 1000 eurų, todėl panaudotos yra paklausios, o jų kaina svyruoja nuo 400 iki 600 eurų“, – kalbėjo draudimo bendrovės „Gjensidige“ Transporto kompleksinių žalų skyriaus vadovas Modestas Žilionis.
Jis atkreipė dėmesį, kad ne tik detalių vagys turėtų pasinaudoti ką tik prasidėjusiu tamsiuoju metų laikotarpiu.
„Žmonės turi patys daugiau dėmesio skirti automobilių saugumui. Parkinguose nuo ilgapirščių gali apsaugoti filmavimo kameros arba vaizdo registravimo sistemos.
Kai kurie daugiabučių gyventojai įsigudrina vagis atbaidyti tiesiog užklijavę lipdukus, pranešančius, kad patalpa yra filmuojama vaizdo kameromis. Kaštai – minimalūs, o galimybė apbaidyti vagis padidėja“, – sakė žalų ekspertas.
Jis taip pat rekomendavo įsirengti vaizdo registratorius.
„Kai transporto priemonėje yra vaizdo registratorius, jis drausmina aplinkinius. Kai vagis, apžiūrinėdamas transporto priemonę, pamato, kad yra filmuojamas, dažniausiai praeina pro šalį.
Yra nemažai atvejų, kai vagis nurinkinėja išorines transporto priemonės detales ir registratoriaus nepastebi. Tuo tarpu jei nusikaltimas vykdomas transporto priemonės salone, vaizdo registratorius paprastai pavagiamas.
Tuomet vagišius galėtų pagelbėti patalpos ar stovėjimo aikštelės stebėjimo kameros“, – patarė M. Žilionis.
Jo teigimu, dauguma daugiabučių kiemų didmiesčiuose yra ankšti, tačiau visada paliekant automobilį nakčiai reikėtų vengti tamsių užkampių, stengtis rasti vietą, kurią gerai apšviečia gatvių žibintai.
„Kai žmonėms kelis kartus tame pačiame kieme yra pavagiama ta pati detalė – veidrodėlių stiklai ar panašiai – pateikiame rekomendaciją ant vagis dominančių detalių išgraviruoti transporto priemonės valstybinį numerį.
Kai žmonės atlieka šį veiksmą, paprastai dėl detalių vagysčių pas draudikus nebesugrįžta, vadinasi, jų problema išsprendžiama.
Pastaraisiais metais graviravimas naudojamas rečiau, tačiau tai yra efektyvus būdas apsaugoti išorines transporto priemonių dalis nuo vagysčių“, – sakė draudikas.
Jis taip pat pasidžiaugė Lietuvoje pradedamu transporto priemonių detalių ženklinimu.
„Kiekvienas naujas automobilis turėtų būti pažymėtas vadinamąja sintetine DNR technologija. Naujo automobilio detalėms būtų priskiriamas kodas.
Šio žymėjimo nuplauti ar nuvalyti cheminėmis priemonėmis nepažeidžiant pačios detalės taip pat nepavyks. Pareigūnai galėtų patikrinti duomenų bazėje, kur kodas būtų priskiriamas tam tikram valstybiniam numeriui.
Tada naudotų automobilių detalių rinkoje nebūtų poreikio pirkti tokias dalis ir ši sistema veiktų.
Sistema, kurioje įvedami sintetiniu DNR pažymėtų automobilių duomenys, yra tarptautinė, todėl Lietuvoje dingusios detalės galėtų būti surastos net jeigu buvo išgabentos į užsienį“, – sakė M. Žilionis.
Lietuvos draudikų asociacijos duomenys rodo, kad pirmąjį šių metų pusmetį už pavogtas detales Lietuvos draudimo bendrovių atlyginta žala sudarė 1227 eurus. Tai yra 12 proc. daugiau, lyginant su praėjusių metų pirmuoju pusmečiu, kai ji siekė 1095 eurus.
Lrt.lt
